2020 rugpjūčio 31

Ką apie poezijos knygų leidybą Lietuvoje kalba skaičiai?

              Nuotraukos autorius Dainius Dirgėla               Nuotraukos autorius Dainius Dirgėla

Festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ tema šiemet užrašyta ne raidėmis, o skaičiais: 1 354.

Šis skaičius, pasak poeto Hanso Magnuso Enzenbergerio, yra poezijos skaitytojų konstanta. Nesvarbu, kiek žmonių gyvena šalyje, joje, esą, yra vienodas skaičius poezijos skaitytojų: 1 354.

Tarkime, kad poezijos skaitytojai Lietuvoje ne tik skaito, bet ir perka naujas poezijos knygas. Vadinasi, jų tiražo konstanta irgi galėtų būti 1 354 egz.

Lietuvos bibliotekų tinklą sudaro 2 365 bibliotekos (2019 m. kovo 1 d. duomenys).

Tarkime, kad Lietuvos bibliotekos perka bent po vieną kiekvienos naujos poezijos knygos egzempliorių.

Vadinasi, jų tiražo bibliotekinė konstanta galėtų būti 2 365 egz.

Kaip yra iš tikrųjų?

Poezijos knygas leidžiančių leidyklų paklausėme,  kiek jos paprastai per metus išleidžia originalios ar verstinės poezijos knygų, koks mažiausias ir didžiausias poezijos knygos tiražas buvo pastaraisiais metais,

ar dažnai tenka leisti pakartotinus poezijos knygų tiražus (ar būta rekordų), ar poezijos knygos leidžiamos tik su LKT rėmimu.

Žemiau dalinamės leidyklų atsakymais, kurie leidžianti susidaryti įspūdį apie poezijos knygų leidybos kontekstą.

Dominicus Lituanus per metus išleidžia 1–2 originalios poezijos knygas. Mažiausias tiražas – 500 egz., didžiausias – 1 000 egz. O rekordas – du tiražai po 800 egz. Poezijos knygų leidybai randa ir privačių rėmėjų.

Odilė tėra išleidusi 2 poezijos knygas. Jų tiražai atitinkamai 800 ir 500 egz. Pakartotinai spausdinti neteko. Kol kas eilėraščių knygas leidžia tik su parama.

Homo Liber nuo 2015 m. iki dabar išleido 37 poezijos knygas (tarp jų 3 verstinės knygos, 2 eilėraščių vaikams knygos). Didžiausias tiražas – 500 egz., mažiausias – 100 egz. Vidutiniai tiražai – 200–300 egz. Pakartotinių tiražų nebuvo. LKT parėmė 10 poezijos knygų. Likusių knygų leidyba – autorių arba kitų rėmėjų lėšomis.

Rašytojų sąjungos leidykla pernai išleido 12 poezijos knygų. Panašiai tiek išleidžia kiekvienais metais, tik 2014 m.  išleido 23 poezijos knygas. Pastarųjų metų tiražai yra 300–1 000 egz.. Pasitaiko, kad išleidžia ir

1 500 egz. tiražų, bet tai būna itin retai. Be paramos poezijos beveik neleidžia. Poezijos tiražų

kartojimai  – retas reiškinys. Dažniausiai kartojamos klasikų rinktinės, pvz. H. Radausko, M. Martinaičio ir pan. Kalbant apie rekordus, įsimintinas buvo S. Nėries „Prie didelio kelio” (1994 m.) leidimas: trys tiražai po 5 000 egz. Iš viso 15 000 egz.

Tyto Alba paprastai per metus išleidžia 2–3 poezijos knygas, dažniausiai Lietuvos autorių. Ir dar kasmet pasirodo bent viena vaikų poezijos knyga. Praėjusiais metais išleido J. Erlicko geriausių eilėraščių vaikams knygą „Bijau varlės“ ir dvi suaugusiųjų poezijos knygas – Agnės Žagrakalytės „Bu bu itis“ (700 egz.) ir Mariaus Povilo Elijo Martynenko „Mirtingumo įrodymai“ (1000 egz.). Paprastai poezijos knygą leidžia maždaug 700 egz. tiražu, bet gali būti ir didesnis. Štai 2018 m. pabaigoje Mindaugo Nastaravičiaus „Bendratį“ išleido 1 000 egz. tiražu. Kalbant apie kartojimus pastaraisiais metais, reikėtų paminėti būtent M. Nastaravičių – buvo kartojamas jo knygos „Mo“ tiražas. Poezijos knygas leidžia ir be LKT rėmimo. Dauguma pastarųjų metų poezijos knygų išleistos taip. Pavyzdžiui, praėjusiais metais leistos poezijos knygos nebuvo remtos LKT.

APOSTROFA poezijos knygų išleidžia kasmet skirtingai. Daugiausia per metus –  dvi verstines ir dvi originalias. Leidyklos nuostata – išleisti bent po vieną poezijos knygą per metus. Šiemet planuoja išleisti dvi verstines ir vieną originalią. Vidutiniškai per metus (per 15 metų) išleista po 1,3 poezijos knygos. Iš viso per 15 metų išleido 5 verstines ir 15 originalių poezijos knygų. Didžiausias tiražas – 800 egz., mažiausias – 400 egz. Tiesa, viena išimtis: 2015 m. Vytauto Skripkos „Paskutinieji eilėraščiai“ išleisti 140 egz. tiražu. Pakartotinų tiražų reikėtų Kęstučio Navako „100 du“ ir Bruno K. Oijer „Kol nuodai veikia“, bet  be paramos nesinorėjo rizikuoti. Rekordas – Oijerio knygos 400 egz. parduoti per pusę metų.

Poezijos knygas leidžia ir be LKT paramos: Bruno K. Oijerio „,Kol nuodai veikia“, Kęstučio Navako „100 du“, Vytauto Skripkos „Paskutinieji eilėraščiai“, šiuo metu be paramos leidžiama Josifo Brodskio poezijos rinktinė.

Pakalbinome ne visas poeziją leidžiančias leidyklas. O ir atsakė ne visos. Bet kaip matome, atsakymai byloja, kad pastaraisiais metais poezijos knygų leidyba Lietuvoje neturi tiesioginio ryšio nei su Hanso Magnuso Enzenbergerio konstanta, nei su bibliotekine konstanta. O išleistų poezijos knygų pardavimai šių konstantų turbūt dar labiau nesiekia.

Kaip bebūtų, susitikime šį spalį per PDR Druskininkuose ir per tradicinį šeštadienio popietės renginį susipažinkime su per praėjusius metus išleistomis knygomis. Ir susiskaičiuokime, kiek mūsų ten bus, ir kiek arti ar toli nuo 1354 konstantos esame.

MŪSŲ PARTNERIAI

 

Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kutūros ministerija
EU: Creative Europe
Versopolis
Dainava