Gruodžo 6 d. 19 val. knygyne „Mint Vinetu“ vyks susitikimas ir poezijos skaitymai su Slovėnijos rašytoju, poetu, vertėju Alešu Štegeriu. Alešas Štegeris Lietuvos poezijos mėgėjams jau pažįstamas: 2001 metais jis dalyvavo festivalyje „Poezijos pavasaris“, kultūrinėje spaudoje galima rasti jo eilėraščių lietuvių kalba. Alešas įvertintas svarbiausiomis Slovėnijos literatūros premijomis, jo poezija išversta į daugiau nei 20 kalbų. Jis yra įvairių poezijos renginių įkūrėjas bei organizatorius. 1996–1999 metais rengė tarptautinį jaunųjų poetų festivalį Medanoje, dabar yra festivalio „Poezijos ir vyno dienos“ Ptujuje direktorius, poezijos platformos VERSOPOLIS vadovas, leidyklos Beletrina redakcijos narys.
Gruodžio 12 d. 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyks tradicinis Moterų kūrybos vakaras, kurį organizuojant šiemet prisideda ir festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“, išvažiuojantis į Kauną su poetėmis Ramune Brundzaite, Lina Buividavičiūte, Jurgita Jasponyte, Giedre Kazlauskaite, Laima Kreivyte ir Indre Valantinaite. Vakarą ves Jurgita Žana Raškevičiūtė. Daugiau informacijos apie renginį: http://maironiomuziejus.lt/lt/renginiai/moteru-kurybos-vakaras-2559

Alešas Štegeris

POETAI

Senas poetas atsigręžia į savo gyvenimą,
Sako, kad politine prasme vienintelė neišvengiamybė
Buvo rasti santykį su revoliucija.

Kitoj vietoj kitas poetas sako,
Jaučiau istorinę būtinybę rašyti,
Sako, jaučiausi tarsi būčiau rašoma.

Kitas poetas vėlgi svarsto tyloj:
Kad ir ką aš būčiau pasakęs, ką parašęs,
Viskas buvo klaida, tik tylėjimas būtų vieninteliai mano tikrieji namai.

Nemalkite šūdo, sako poetas nakties vidury,
Mes esame funkcija Absoliuto, kuris mus pranoksta,
Ir kaipo tokie, niekuo ne vertesni nei žiurkėnas kalbos rate.

Tačiau aš atidaviau geriausia, ką sugebėjau,
Sako poetas, jau ties beprotybės riba, kabindamasis tuštumos,
Nežinodamas, kur ir kodėl, vis iš naujo, ir taip be paliovos.

Truputėlis proto nekenktų ir lygiai truputis šiokio tokio humoro,
Prieštarauja jam kitas poetas, išsikuopti nuo viso to meta-fizinio šlamšto,
Įsikabinti, susiteršti savo epochos purvu, tai laikiau savo misija.

Jaunas poetas dairos įsikibęs visų savo troškimų.
Senas poetas iškilniai žvelgia į tai, ką parašęs.
Vidurinės kartos poetas rašo, jis nežiūri.

Vertė Antanas A. Jonynas